Apie miško terapijos specialistę Dianą Šileikienę ir apie M.Umami
Mes abu viename – aš miške, miškas manyje
Aš tokia pati kaip ir jūs. Gyvenusi rytą vakarą, žiemą vasarą, auginusi vaikus, kūrusi ir vystičiusi verslą (23 metus), dalyvavusi įvairiose savanorystės veiklose, vidinio tobulėjimo seminaruose, kėlusi įvairias kompetencijas, slidinėjusi, keliavusi – t.y., įsisukusi į gyvenimo rutinos ratą su tradiciniais padūsavimais: „Ach, kaip greitai bėga laikas…”
Ar nebuvo įspūdingų gyvenimo akimirkų? Žinoma, kad buvo, ir labai daug. Bet, matyt, taip kažkieno surėdyta: jei turi dar gyvenimo smėliu neužsiteršusias jusles ir praplatėjusį regos kampą, jei girdi, ką šneka tavo vidus, jei atskiri pelus nuo grūdų – esi padirbėjęs su kritiniu mąstymu, kai emocinis intelektas paima viršų, tai pradedi matyti Gyvenimo ženklus ir leidiesi jų vedamas.
Ir atsiduri ten, kur tau, drįsčiau sakyti, lemta būti čia ir dabar – ten, į kur ilgai keliauta, ten, kur esi naudingiausias, ten, kur esi pats savimi.
Taip, po truputį skaitant įvairią literatūrą, renkant mokslu paremtus faktus, proziškai nardant po medžių gyvenimą, aikčiojant nuo pačių netikėčiausių žinių, man pradėjo skleistis medžių gyvenimas. Taip taip: jų botaninės savybės, jų charakteris, jų gebėjimas rūpintis mažesniais, silpnesniais, netgi kitos rūšies medžiais, gintis nuo kenkėjų antplūdžio, pranešti kitiems apie grėsmes, kovoti, išlikti.
Didelis mąstymo lūžis įvyko perskaičius apie 400-500 metų senumo gyvą kelmą. Šiam kelmui išgyventi pagelbėjo greta augantys šaknimis susiekiantys medžiai. Kartais susisaistoma netiesiogiai, per grybieną – jos siūlais, apraizgusiais šaknų viršūnėles tiekiamos maistinės medžiagos, kartais – tiesiogiai – medžiai suauga vienas su kitu šaknimis. Kaip panašu į žmonių bendruomenes – jie tokie kaip mes – mąstantys ir prisitaikantys, pasiaukojantys. Čia jau įsismarkuoja mano, kaip žmogaus, vaizduotė, atsiranda gyvenimo sąsajos, simbolizmas, metaforos, prasmė, akivaizdžiai matomos pamokos, išmintis.
Tuo pačiu įvairi literatūra vertė nuolat galvoti apie medžio sielą – ar turi medis sielą? Ieškant ar netgi laukiant atsakymo ilgėjo ir mano laikas praleidžiamas miške. Miškas tapo toks artimas ir suprantamas, jame būti tapo taip atvira ir tikra. Laikas miške sustoja, žvilgsnis paaštrėja, pamatai kiekvieną žievės vingį, samanos skrotelę, konkorėžio žvyno atspalvį, mažiausio pumpuro pūką, riedantį lašą, išgirsti, ką šneka tyla – kokia ji turtinga garsais, šnabždesiais. Panirusi į mišką, pajaučiu kažką daugiau – tai, kas nesu aš, kam neturiu kalbos žodžių apsakyti, pajaučiu tą bežodį kito buvimą – mišką, jo kalbą ir jo sielą. Aš jaučiu ir žinau, kad niekada nebūnu viena, kad esu miško vedama, kad jis yra mano įkvėpimo, išminties, psichoemocinio stabilumo, žinių ir gėrio šaltinis – mes susipynėme – miškas apsigyveno manyje, o aš miške.
Tuo, kas apima mane būnant miške, kas auga manyje, kai klausausi miško pasaulio, aš vadinu miško jausmu, miško širdimi, miško umami. – M. Umami. Šiuo pasaulio pajautimu noriu dalintis su kitais, padėti atkurti žmonių santykį, žmonių ryšį su mišku. Manau, kad tik kuriant jautriai kokybišką, pozityvų, netgi sakralinį ryšį tarp miško ir žmogaus galime pasiekti efektyviausią miško terapijos poveikį žmogaus fizinei ir emocinei sveikatai.
Taip ir atkeliavau į šį gyvenimo etapą, kupina įvairiausios patirties ir žinių: susipynė menų bakalauras, šokio pedagogika, floristikos mokslai tarptautinėje S.Kaminsko floristų mokykloje, įkurtas ir 23 metus vystytas gėlių mažmeninės prekybos verslas, asmeninės lyderystės ir tobulėjimo kursai įvairiuose mokymuose, WOW universitete. Įveikti nemaži asmenybiniai, filosofiniai iššūkiai rytų kovų meno vienoje iš krypčių – kyokushin karate (2 KYU), kalnų žygiai aplink Monblaną, į Olimpo kalną ir ką tik baigtos PASP miško terapijos studijos Lietuvos sveikatos mokslų universitete.
Įgijusi žinių iš nuostabių, didelę patirtį turinčių dėstytojų apie miškų ekosistemas, kraštovaizdį, medžius, augalus, gyvūnus, paukščius, grybus, dirvožemį, apie žmogaus anatominę ir visas fiziologines sistemas, apie žmogaus psichologiją, ligas, vaikų sveikatos problemas, išmokusi vesti profesionalias miško terapijas iš profesionalių miško terapeutų, toliau keliauju šia kryptimi.
Noriu dalintis su jumis savo patirtimis, savo miško jausmu, tuo šeštuoju neapsakomu pojūčiu – Miško Umami. Kad mano miško jausmas, žinios ir mano veikla jus pasiektų greičiau, suprantamiau, susitiko žmonės – M.Umami komanda – mišką jaučiantys, jautrūs, kūrybingi specialistai, dalina miško jausmą jums, kad mes kartu atnaujintume savo santykį su mišku, su gamta, kad lengviau, sveikiau būtų gyventi kasdienoje, kad kurtume abipusį sveiką ryšį su mišku, kad pasijaustume didelio nuostabaus gamtos pasaulio lygiaverte dalimi, kad išmoktume vienodai imti ir duoti, kad mumyse augtų pagarba ir atsakomybė, kad išsaugotume gamtą mūsų ateities kartoms.
